Nekontaktinių valandų metu pedagogas konsultuoja mokytojus, tėvus, dalyvauja Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, ruošiasi pratyboms, planuoja veiklą ir pan.

Simona Bernotaitė

2018 m. vasario 5 d.

   MITAS: Kalbėdami dviem ar daugiau kalbų, vaikai gali susimaišyti. Todėl tėvams geriau yra pasirinkti vieną kalbą, kuria vaikas mokėtų kalbėti.
   FAKTAS: Visi vaikai, net ir turintys vystymosi ar mokymosi sutrikimų, gali išmokti keletą kalbų.

   MITAS: Namie geriausia yra kalbėti ta kalba, kuria vaikas kalba ir mokykloje, net jei tėvai tos kalbos nemoka labai gerai.
   FAKTAS: Šeimos turėtų kalbėti tomis kalbomis, kuriomis kalbėdami jie jaučiasi geriausiai ir patogiausiai. Tada vaikams yra perteikiama plati kalba ir suteikiama galimybė bendrauti su kitais bendruomenės nariais.

   MITAS: Mažamečių dvikalbių vaikų kalbos vystymasis vėluoja, palyginti su vienakalbių vaikų kalba.
   FAKTAS: Dvikalbystė nesukelia kalbos vystymosi vėlavimo. Priešingai, yra įrodyta, kad dvikalbystė pagerina vaikų gebėjimą mokytis naujų žodžių, atskirti garsus ir spręsti problemas.

   MITAS: Vaikai lengvai tampa dvikalbiais tik klausydamiesi aplinkinių kalbos.
   FAKTAS: Kalbų mokymasis yra aktyvus procesas, reikalaujantis daugybės situacijų, kurių metu vaikai galėtų bendrauti su aplinkiniais. Klausymasis ir kalbėjimas yra svarbios kalbos mokymosi dalys.

   MITAS: Geriausias laikas vaikams mokytis antros kalbos yra nuo gimimo iki trejų metų amžiaus, t. y., vaikas nuo gimimo turi būti auginamas dvikalbėje aplinkoje.
   FAKTAS: Jauname amžiuje kalbos išmokstama lengviau, tačiau ir vyresni vaikai puikiai geba išmokti antrą ar trečią kalbą, todėl pradėti niekada nevėlu.

   MITAS: Dvikalbiai visas savo kalbas moka vienodai gerai.
   FAKTAS: Labai retai dvikalbiai visas savo kalbas moka vienodai gerai. Dvikalbiai savo kalbas moka pagal poreikius. Viena kalba gali būti dominuojanti, kita kalbama rečiau, todėl žinios yra silpnesnės.

   MITAS: Tikri dvikalbiai visomis savo kalbomis kalba be jokio akcento.
   FAKTAS: Kalbėjimas su girdimu akcentu nepadaro žmogaus mažiau dvikalbiu. Tai, ar dvikalbis kalba su akcentu ar be, priklauso nuo to, kada buvo pradėta mokytis kalbos.

   Apžvelgus pagrindinius mitus apie dvikalbystę, akivaizdu, kad nėra priežasčių, kodėl vaikai neturėtų augti dvikalbėje aplinkoje ar būti mokomi keleto kalbų vienu metu. Net kai dvikalbiai vaikai susiduria su tam tikrais sunkumais, nes vienu metu mokosi dvigubai daugiau informacijos, visa tai išsprendžiama daug paprasčiau nei teigia dvikalbystės skeptikai.